Apie mane

Kartais gyvenimas mus nuveda tokiais keliais, kurių niekada nebūtume galėję numatyti. Mano, Aurelijaus, istorija - puikus to pavyzdys. Iš "aitišniko" į fotografą, o vėliau iš fotografo virtau savotišku sielos gydytoju, ir šis pokytis buvo toks natūralus, lyg būčiau visą gyvenimą to siekęs.

Prisimenu tas dienas, kai maniau, kad mano didžiausias iššūkis - tobulai valdyti šviesą ir komponuoti kadrus. Bet gyvenimas turėjo man kitokių planų. Dirbdamas su modeliais ir klientais, pastebėjau kažką neįprasto: kai kurie žmonės po fotosesijų tiesiog spindėdavo, o kiti... na, atrodė, lyg būtų praradę progą.

Šis pastebėjimas tapo mano Archimedo "Eureka!" momentu. Supratau, kad tikroji magija slypi ne fotoaparate, o žmogaus viduje. Taip prasidėjo mano kelionė į žmogaus gelmes.

Atradau praktinę "aš" koncepto teoriją, kuri man tapo lyg naujas objektyvas, pro kurį žvelgiau į pasaulį. Įsivaizduokite, kad kiekvienas turime vidinį režisierių, kuris kuria mūsų gyvenimo scenarijų. Jis nusprendžia, ar mes drįsime pasisakyti susirinkime, ar tiesiog tyliai sėdėsime kampe.

Mano studija virto savotiška transformacijos laboratorija. Čia ateina žmonės, kurie nori atrasti save iš naujo. Matau, kaip jų akys pradeda spindėti, kai jie pagaliau pamato save tokius, kokie iš tiesų yra - nuostabius ir unikalius.

Mano paties istorija? Ji ne ką mažiau dramatiška. Mokykloje buvau tas vaikas, kuris bijojo net pakelti ranką klasėje. Kiekviena klaida man atrodė kaip pasaulio pabaiga. Bet gyvenimas, tas didysis mokytojas, parodė man, kad klaidos yra ne pabaiga, o pradžia.

Supratau, kad sekti savo aistrą - tai tarsi fotografuoti savo sielą. Kiekvienas kadras - tai žingsnis arčiau savęs tikrojo. Ir taip, žingsnis po žingsnio, pradėjau atrasti savo vidinį balsą - jausti žmones.

Dabar, kai žvelgiu į žmogų, matau ne tik žmogaus išorę, bet ir tą vidinį "aš", kuris trokšta būti išgirstas ir pamatytas. Ir nėra didesnio džiaugsmo nei matyti, kaip žmogus atranda save iš naujo, lyg nufotografuotas negatyvas, kuris pagaliau virsta ryškiu, spalvingu atvaizdu.

Jei kada nors užsuksite pas mane, žinokite - čia - kelionė į save. Kas žino, gal atrasite savyje tokių spalvų ir atspalvių, apie kuriuos net neįtarėte?

Nes, kaip sakė senovės išminčiai, "pažink pats save". O aš pridurčiau - ir leisk tam nuostabiam "aš" spindėti gyvenime. Nes kiekvienas iš mūsų yra unikalus meno kūrinys, vertas būti pamatytas ir įvertintas.